Teisinis argumentas
Verslininkams, teisininkams ir ne tik...
Titulinis > Apie mus > Mes siūlome > Kontaktai > ...............................................................English > Russian

Intelektinės nuosavybės paslaugos:

  • prekių ženklų, dizaino, patentų registravimo paraiškų rengimas ir registravimas;
  • intelektinės nuosavybės objektų licencinių sutarčių rengimas ir registravimas;
  • prekių ženklų, dizaino, išradimų perdavimo sutarčių rengimas, predavimo registravimas;
  • interesų atstovavimas LR Valstybiniame patentų biure, teismuose, kitose institucijose;
  • intelektinės nuosavybės objektų registracijos palaikymas;
  • domenų, preių ženklų, dizaino, išradimų registrabilumo ir rizikių įvertinimas;
  • teisinės konsultacijos dėl intelektinės nuosavybės savininko teisių pažeidimo;
  • kitos teisinės paslaugos, susijusios su intelektine nuosavybe.

Detalesnės informacijos teiraukitės čia.

Prekių ženklo savininko teisių gynimo priemonės

Pagrindinis prekių ženklo savininko “ginklas” ginant savo pažeistas teises – LR Prekių ženklų įstatymas. Šis teisės aktas ne tik apibrėžia, kas yra laikytina prekių ženklo savininko teisių pažeidimu, tačiau numato ir įvairias priemones, kuriomis teismas pažeistas teises gali apginti. Pavyzdžiui, remiantis LR Prekių ženklų įstatymo 50 str., 1. pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;
4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;
5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

Tačiau pažymėtina, kad yra ir kitų priemonių, kurias galima pasitelkti ginant savo pažeistas teises. Visų pirma, tos priemonės yra numatytos LR Civiliniame kodekse. LR Civilinio kodekso nustatyta, kad 1.5. str.:
1. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Taip pat galima remtis ir LR Civilinio kodekso 1.137 str. 2 d. pagal kurią:
Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Aukščiau nurodytos teisės normos taikytinos, kadangi paprastai prekių ženklo savininko teisės pažeidžiamos atlikus nesąžiningus veiksmus, kurios ir yra draudžiamos LR Civilinio kodekso  1.5. str. ir 1.137 str. 2 d.

Kadangi, kaip minėta, paprastai prekių ženklo savininko teisės yra pažeidžiamos nesąžiningai, dažnai šias pažeistas teises galima apginti remiantis ir LR Konkurencijos įstatymu, kurio 16 str. nustato:
Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:
1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; <...>

Kitas svarbus teisės aktas, kuriuo prekių ženklų savininkai gali remtis – LR Baudžiamasis kodeksas. Pagal šį teisės aktą, pažeidėjui netgi gali būti paskirta bausmė: 204 str. numato, kad jei asmuo neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Jei analogiški veiksmai atliekami su nedideliu prekių kiekiu, pažeidėjas baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu.

Prekių ženklo savininkas gali remtis ir kitu kodeksu – LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Šio kodekso 214(27) straipsnis nustato, kad prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, laikymas ar gabenimas siekiant turtinės naudos arba prekių, neteisėtai pagamintų panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, laikymas ar gabenimas siekiant turtinės naudos užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, ar prekių, neteisėtai pagamintų panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, ar prekių, neteisėtai pagamintų panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodyti teisės aktai nėra taikytini absoliučiai visais atvejais: būtina atsižvelgti į įvairiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatytas išimtis. Jei esate prekių ženklo savininkas bei pageidaujate sužinoti, ar Jūsų teisės nėra pažeidžiamos ar apginti savo pažeistas teises – maloniai prašome kreiptis, ir mes galėsime Jums suteikti detalesnės informacijos bei pateikti savo teisinę išvadą.